Kai viskas blogai
KAI VISKAS BLOGAI
Man, kaip ir visiems žmonėms, pasitaiko dienų, kai viskas atrodo blogai, nieko nesinori matyti, girdėti, daryti. Ačiū Dievui, tokias dienas per metus galiu ant rankų pirštų suskaičiuoti, tačiau dažniausiai būna taip, kad viskas susimeta į krūva, vienas nemalonumas seka kita, tad atlaikyti tampa dar sunkiau. Šiandien noriu pakalbėti, kaip atlaikau tokias dienas.
KAS MAN PADEDA?
1. Žinojimas, kad viskas praeis. Per 27 savo gyvenimo metus supratau esminį dalyką, kuris man padeda į nedramatizuoti nesėkmės ar nelaimės. VISKAS PRAEINA. Sunkiomis dienomis prisiminu, su kokiomis nelaimėmis, sunkumais, negandomis susidūriau anksčiau ir pagalvoju, kaip jos atrodo dabar. Egzaminų, darbo paieškos, gyvenimo posūkių pasirinkimo, gimdymo ar viešo kalbėjimo (jo bijome labiausiai) atvejai gyvenime dabar atrodo kaip pats elementariausias gyvenimo dalykas, kurio visai nevertėjo bijoti, nes viskas juk praėjo. Ir praėjo gerai. Taip, tuomet tikrai atrodė, kad neįveiksiu savęs, apsijuoksiu, nemokėsiu, negalėsiu, o kaip dabar? Viskas įveikta ir atrodo buvę nebuvę. Nes viskas tikrai praeina ir atrodo, kad buvo daug lengviau. To žinojimas labai padeda susidurti su dabarties baimėmis.
2. Žinojimas, kad tave palaiko. Dažnai būna, kad žmonės labai daug tikisi palaikymo iš šeimos. Deja, dažnai tai tampa mūsų baimių ir nesėkmių pagrindu. Apie ką aš? Šeimos nariai irgi yra tik žmonės. Jie gali klysti. Jie gali turėti visai kitokią nuomonę, patirtį ir lūkesčius. Kartais jie gali būti savanaudžiai, todėl nepalaikys. Tokių atvejų mano aplinkoje ne vienas. Svarbu turėti bent vieną artimą žmogų, kuris palaikys bet kokį tavo sprendimą, priims tave, koks esi, patars kada reikia, kartu tylės, kartu liūdės. Tokių žmonių gyvenime yra vienas kitas, bet jie yra vertesni daug daugiau, negu žmonės, nepalaikantys taves, bet vadinantys tave savo šeima.
3. Žinojimas, kad tuoj judėsi į priekį. Neverta grežiotis į praeitį, šimtą kartų analizuoti tas pačias gyvenimo klaidas. Svarbiausia norėti judėti į priekį ir apgalvoti žingsnius toliau. Visada turiu ne tik planą A, bet ir B, C ar net D. Taip jaučiuosi saugi, nesustoju judėti pirmyn net jei planas A ir nepavyko. Gyvenime daug kas priklauso nuo mūsų, tačiau nuo sėkmės ar likimo - irgi. Svarbu galvoti, kad nesvarbu, jei kas pakiš koją, galėsi tai priimti kaip natūralų krypties keitimą. Juk net lėktuvai ar laivai pasirenka saugesnius maršrutus, o kartais net kuriam laikui nejuda iš saugios zonos, kad galėtų po kiek laiko leistis į kelionę protingai ir saugiai. Svarbu neįsikibti į planą A. Atgal pasižiūrėjęs pamatysi, kad planas D gal buvo pats geriausias, tik tu to nežinojai. Man taip nuolat nutinka.
4. Žinojimas, kad padarei, ką galėjai. Tu stengeisi išvengti nelaimės, deja, tau nepavyko. Daug mokeisi, bet neišlaikei. Buvai prisisegęs saugos diržus, bet padarei avariją. Ėjai į daugelį darbo pokalbių, buvai jiems pasiruošęs, bet tos vietos buvo skirtos ne tau. Ar tikrai padarei ką galėjai? Jei atsakymas yra taip, gali drąsiai atsikvėpti. Jei manai, kad padarei ne viską, kas priklausė nuo tavęs, gal ryžkis kitą kartą pasistengti daugiau, kelti iššūkius? Tikiupsi, kad drąsiai pažvelgei sunkumams į akis ir koveisi su padariniais. Kartais labai svarbu pripažinti sau ir kitiems suklydus, prisiimti atsakomybę, bandyti taisyti padėtį. Pasitaikė, ypač paauglystėje, kad atsakomybės už savo kaltę vengiau, tačiau vėliau pamačiau, kad prisiėmus ją nutinka nuostabiausių dalykų, net jei ir atrodo baisu.
5. Žinojimas, kad visiems taip būna. Kai nutinka nelaimė, atrodo, kad esame nelaimingiausi žmonės pasaulyje. Tiksliau, didžiausi nelaimėliai. Deja, kasdien susimauna tūkstančiai žmonių. Tavo nelaimė nėra kažkas vien tik tavo - taip nutiko daugeliui. Vienintelis dalykas, kuris skiria nevykėlius nuo sėkmingųjų, yra reagavimas į nelaimę. Nevykėlis dėl nesėkmės kaltina kitus, apipila kaltinimais, bando išsisukti, varo iš proto kitus skundais apie savo nesėkmingą gyvenimą. Sėkmingas žmogus savo nesėkmes paverčia naujomis galimybėmis, prisiima atsakomybę, daugiau veikia nei kalba. Kuriems save priskiri tu? Nuo to viskas ir priklauso.
Tikiuosi, kad nesėkmes priimi kaip savaime suprantamą dalyką. Žinoma, jei jų gyvenime ne per daug. Kartais visai sveika į gyvenimą pažiūrėti kaip į žaidimą, kur nesėkmė yra tik vienas nereikšmingas pradedančiojo levelis. Tik nuo manęs ir tavęs priklauso, ar pereisim į kitą žaidimo etapą kaip nugalėtojai.
Skaityk daugiau: