Kaip sutaupyti
KAIP SUTAUPYTI DIDESNIAM PIRKINIUI NEGU TUŠAS?
Manau visos mes turime vienokių ar kitokių planų kažką nusipirkti. Kažką brangesnio, negu lūpdažis ar sporto klubo abonementas, ir kainuojančio daugiau negu mūsų kelių mėnesių ar metų pajamos sudėjus.
Mano šeimos atveju tai buvo butas ar namas (tuo metu nežinojom nei kur, nei ką pirksim), tiksliau pradinis banko įnašas, kurio reikėjo tikrai nemažo kaip šeimai su vaiku ir nuomuojančiai brangų būstą.
Buvome paskaičiavę (tiksliau vyras, nes aš skaičiuoti nemėgstu, tik leisti), kiek maždaug reikia surinkti pinigų kartu su išlaidomis dokumentų tvarkymui. Suma buvo tikrai nemaža ir gerokai lenkė mūsų galimybes, tad liko tik viena - arba toliau išlaidauti nežiūrint kiek kas kainuoja, kas perkama ir kokios kokybės, arba pradėti taupyti.
PRADĖJOME TAUPYTI.
Pradžioje man, visiškai nepratusiai taupyti, buvo labai sunku. Taupymas man yra didžiulė kančia, tikliau buvo, nes šiuo metu jis iš kančios tapo tiesiog kasdieniu įpročiu, kurio net nepastebiu.
Nors dabar jau galiu atsipalaiduoti, tačiau iš įpratimo neperku ko nereikia, ir skaičiuoju kiek uždirbu ir išleidžiu. Tai yra esmė.
Taip pat labai svarbu nusistatyti realų periodą, kurio metu bus siekiama sutaupyti konkrečią sumą. Mūsų atveju tai buvo du metai.
Pirmi metai buvo skirti pripratimui, o antri jau gana ekstremaliam taupymui.
Noriu pasakyti, kad nesvarbu kiek mes išdirbtume, taupyti yra sunku, bet būtina visiems, nesvarbu, kiek uždirbame. Kiek esu girdėjusi, milijonieriai ne atsitiktinai tokiais tapo. Jie taupė, investavo, ir iš pinigų gamino pinigus. Dažnai užsienyje išvydęs milijonierių vargu ar suprasi, kad jis toks yra. Dažniausiai pasirenkami patys paprasčiausi drabužiai, ne puošnūs, bet labai kokybiški, todėl ilgai tarnaujanty (kaip pavyzdys galėtų būti IKEA įkūrėjas).
Tas atvejis, kai perkama labai brangi mašina, o gyvenama skurdžioje aplinkoje yra netinkamas būti geru pavyzdžiu. Pasijuokime ir kitiems nerekomenduokime. Taigi, grįštame prie temos.
KAIP AŠ TAUPIAU PRAĖJUSIUS DU METUS?
1. Beveik nepirkau naujų drabužių, o jei pirkau, tai tik labai kokybiškus, parduodamus drabužių išparduotuvėse ar dėvėtų rūbų parduotuvėse. Pirkau tik tuos drabužius, kurie man garantavo, kad nenusiskalbs, neišbluks, neišsitampys, tarnaus ilgiau nei vieną plovimą, ir bus iš kokybiško audinio. Pirkau galvodama apie jau esamą spintos turinį.
2. Beveik nepirkau kasdienai skirtos kosmetikos. Gal būt padariau vieną klaidą, kad pirkau gana nemažai profesionalios kosmetikos ar ėjau į proefsionalaus vizažo kursus - ir vieni, ir kiti kainavo daug. Tačiau nesigailiu, nors ir galėjau daugiau sutaupyti. Buvau draugų vestuvėse, lankiausi renginiuose, tik šį kart man nereikėjo profesionalios vizažistės ar plaukų stilistės paslaugų.
Įgyti vizažo įgūdžiai palengvino blogo kūrimo darbą, nes suteikė daug reikalingų žinių ir įgūdžių. Įsigyta profesionali kosmetika bus dar naudojama labai ilgai, nes yra labai pigmentuota, o blogo rašymas man suteikė galimybių testuoti daug kosmetikos produktų, kurių man nereikėjo pirkti, nors visada jaučiau didžiulį alkį kosmetikos naujienoms. Nors puslapio sukūrimas man kainavo, tačiau atsipirko su kaupu įgytais ryšiais, žiniomis, o svarbiausia saviraiškos galimybe, kurios ieškojau metų metus.
3. Nepirkau maisto produktų be akcijų ir gerai neapgalvojusi meniu. Maistas yra labai svarbu, tačiau tikriausiai jo sąskaita taupiau daugiausia. Tai nereiškia, kad valgiau nekokybišką ar nesveiką maistą. Kaip tik atvirkščiai - mano mityba tapo pilnavertė. Pradėjau valgyti daug grūdų (košių), ankštinių, tiesa, kiek primiršau daržoves ir vaisius. Sumažinau mėsos kiekį, bet valgiau daug lašišos (yra tokie lašišos rinkiniai, kurie kainuoja nedaug). Valgiau močiutės užaugintą maistą, šaldytas uogas ir daržoves. Iki minimumo sumažėjo išmetamo maisto kiekis (išskyrus Sofijos valgomo). Pradėjo labai mažai pirkti mums nenaudingo maisto.
Maistui mes, deja, išleidžiame daugiausia.
4. Pramogavau minimaliai išleisdama. Didžiausia pramoga ir laisvalaikio praleidimo būdas iki šiol buvo ir, tikiu, visada bus laiko leidimas gryname ore. Tiesą sakant, net ne pinigų klausimas buvo pramogos. Vieni su vyru augindami vaiką neturėjome galimybės kur nors eiti. Tik dabar tų galimybių atsiranda. Susitaupė tikrai daug nevaikščiojant po klubus, kiną, teatrą (to šiek tiek gaila), neinant į sporto klubą (dabar jau eisiu), nevalgant restoranuose, nevaikščiojant į svečius (nori nenori, visi draugai liko Vilniuje) ir pan.
5. Mums beveik nekainavo transporto ir maitinimosi išlaidos dirbant. Darbas buvo prie pat namų, man į jį apskritai eiti niekur nereikėjo tam tikrą periodą. Nors transporto ir maisto išlaidas mums visada apmokėjo darbas. Dabar nereikia valgyti kavinėse, nes maistą pasiimame iš namų.
6. Nepirkau brangių dovanų. Per metus reikia pasveikinti ne vieną žmogų, tad teko gerai palaužyti galvą, kaip žmogų pasveikinti ir per daug neišlaidauti. Dovanojant galima išleisti labai daug, bet vistiek žmogus gali likti nepatenkintas, tad taupant svarbiausia yra skirti laiko gerai iš anksto apgalvoti ir suplanuoti dovanas. Verta pirkti keli mėnesiai į priekį.
Taupyti nėra malonu, bet užsibrėžtą tikslą mes pasiekėme ir pagaliau galime džiaugtis savo namais. Taupyti buvo verta, o pabaigoje man net pradėjo patikti. Kaip ir minėjau, taupymas yra įprotis, kurį išsiugdome valios pastangomis. Mums niekada neužteks, didėjant algai didės ir išlaidos bei poreikiai, todėl kuo anksčiau suformuosime taupymo įprotį, tuo bus lengviau vėliau.
Asmeniškai mums labiausi apsispręsti taupyti padėjo dukters gimimas. Atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą yra pats geriausias variklis, skatinantis dirbti, taupyti ir kurti bendrą šeimos gerovę.
Linkiu kantrybės visoms taupančioms.
Skaityk daugiau: