Kaip pasiekti savo tikslų
KAIP PASIEKTI SAVO TIKSLŲ
Atvirai prisipažįstu - man jau pabodo kalbėti vien tik apie grožį. Nuo šiol noriu pagvildenti ir gyvenimo temas. Šį syk kalbu apie savo patirtį siekiant gyvenimo tikslų.
Didžiuojuosi savimi, kad pasiekiau beveik visų tikslų, kuriuos iki šiol buvau užsibrėžusi, tad šiandien noriu pakalbėti su tomis moterimis, kurioms tai padaryti yra kiek sunkiau negu man. Tikiuosi įkvėpti Tave savo pasakojimu.
Aš visada turėjau vieną ar kitą tikslą. Dažniausiai keletą didesnių ir dešimtis mažesnių. Jeigu atrodo, kad visi žmonės turi tikslų, tai labai klysti. Daugelis turi norų, tačiau noras nėra tikslas. Noras yra ir gali likti tik noru, o tikslui reikalingas konkretus veiksmų planas. Kiekvienas tikslas turi turėti atskirą veiksmų planą. Koks yra artimiausias žingsnis, kurį žengusi priartėsiu prie savo tikslo? Ką turiu padaryti ne ryt, o šiandien? Kas (žmogus ar veiksmas) man galėtų priartėti prie tikslo? Ar tikrai ko siekiu yra ir mano noras? Svarbu sau nuolat kelti klausimus ir į juos ieškoti atsakymų. Tik nelikime filosofavimo fazėje, nes galvojant svarbu ir daryti.
Labai sunku psichologikai galvoti apie tolimą rytojų, tad siūlau visada galvoti apie šiandieną. Na rytdieną toliausiai, bei tolimai perspektyvai tik daugmaž padėlioti savo planus, nes mes planuojame, o Dievas juokiasi. Planai niekada nebus tikslūs. 50/50. Todėl pravartu turėti ne tik planą A, bet ir planus B ir C.
Aš visada kėliau sau realistiškus tikslus. Nesiekiau tapti matematikos ar technolgijų mokslų daktare, jei neturiu tam įgimtų gabumų (tęsiasi iš kartos į kartą). Nesiekiau studijuoti geriausiame Lietuvos ar užsienio universitete (nors sunku žinoti, kas tas geriausias, ir ar tikrai ten taip gerai, kai jame nebuvai). Nesiekiau gauti didžiausios stipendijos ar geriausiai išlaikyti visus egzamingus. Neplanavau tapti manekene, atsižvelgdama į savo kūno formas. Neplanuoju turėti daug vaikų, nes galiu išlaikyti tik vieną du. Ir t.t. ir pan. Todėl ir nekūriau tokius tiklus atspindinčių planų. Planuoju realistiškai.
Pasiekusi vieną tikslą, iškart nusistatydavau sau kitą. Negaliu gyventi neturėdama tikslų, ar užmigti ant laurų juos pasiekusi. Niekada nebuvo nei dienos, kad nesugalvočiau sau naujo iššūkio. Veiksmų plano sukūrimas kiek užtrunka, bet mėgautis procesu visada daug įdomiau nei pačiu rezultatu. Mėgaukis tikslo siekimu, nes tai smagiausia dalis. To irgi išmokstama.
Niekada nepergyvenau dėl neįgyvendintų tikslų. Žinau, kad jei kažko labai norėsiu, galėsiu pasiekti. Tačiau svarbu labai norėti. Vidutiniškas noras nėra pakankamas. Reikia tikrai kažko labai norėti ir to siekti. Nepasiekiau dar poros anksčiau išsikeltų tikslų, bet šiuo metu galvoju, ar tikrai man to reikėjo, ar aš būčiau buvusi laiminga, jei būčiau tuos tikslus pasiekusi. Tikriausiai ne. Tikiu likimu, iš aukščiau nulemtu gyvenimu, tačiau mes jį galime truputį pakoreguoti pagal save didelėmis pastangomis. BET be pastangų viskas nueis veltui.
Pabaigai norėčiau padiskutuot, ar tikslų siekimas turi būti malonus procesas? Mano manymu taip, bet ne visada. Tikrai neapsieisime be kantrybės patikrinimo, tikslų permąstymo ir performulavimo. Svarbiausia mano manymu, taip pat kaip ir taupyme, išsiugdyti įprotį. Pasistenkite pasiekti nors vieno kito tikslo, ir pamatysite, kaip apetitas augs bevalgant.
Kita medalio pusė - savo tikslų siekimas lipant kitiems per galvas, neriantis iš kailio, lipant per save, savo principus ir moralės normas. Arba vis atsirandanti nepasitenkinimo būsena, kad ir ką pasiektume. Niekam to nerekomenduoju ir nelinkiu. Kaip ir vaikytis svetimų tikslų (mamų, močiučių ar žmonos).
Rašydama visada klaiujuosi savo gyvenimo patirtimi. Mano patirtis nebūtinai turi sutapti su Tavo.
Skaityk daugiau: